Rytinis nuolatinis noras kosėti, gumulas gerklėje, sunkumas

 

Šiandien parodysiu jums tris rytinius įpročius, kurie pavasarį dažnai sukelia galvos sunkumą, nosies užgulimą, gleivių kaupimąsi ir vidinio vangumo jausmą. Galiausiai papasakosiu, ką galite pakeisti rytoj ryte, kad jaustumėtės geriau.

 

Ir jei ryte darote tai, kas labiausiai padidina gleivių kiekį, kūnas tampa sunkesnis, lėtesnis ir labiau gleivėtas. Ką mes paprastai pradedame jausti šioje situacijoje? Pirmas dalykas yra galvos sunkumas. Tai tankumo ir sunkumo jausmas galvoje, tarsi būtų mažiau oro ir daugiau vidinio klampumo.

 

Kartais tai jaučiama kaip spaudimas kaktoje, bukas sunkumas, jausmas, kad labai lėtai judama ir sunku iš karto pasijusti lengvesniam. Ką tai galėtų reikšti? Kūnas, regis, dirba sulėtintai, o vietoj aiškumo ir energijos atsiranda vidinis užgulimo ir sąstingio jausmas. Antras pojūtis – nosis, tarsi ji nekvėpuotų pilnai.

 

Tai nebūtinai stipri sloga; dažnai tai būklė, kai atrodo, kad nepykina, bet kvėpavimas nebėra toks laisvas. Viena šnervė pablogėja, bet jaučiamas patinimas, užgulimas ir vidinis užgulimas. Tai ypač pastebima ryte arba pavalgius.

 

Ką tai galėtų reikšti? Gleivinės tampa jautresnės, jose kaupiasi drėgmė ir gleivės, o kūnas, regis, praranda vidinio pralaidumo ir lengvumo jausmą. Daugiau gleivių. Tai trečioji problema.

 

Gleivės gali pasireikšti ne tik nosyje, bet ir kaip nuolatinis noras kosėti, gumulas gerklėje, sunkumas po miego arba jausmas, kad kažkas kaupiasi burnoje ar nosiaryklėje. Kartais žmogus tiesiog pastebi ilgą norą ryte atsikosėti, štai taip, arba atkosėti gleives. Ką tai galėtų reikšti? Kūnas negali iki galo pašalinti susikaupusių gleivių ir pradeda tai reikšti klampesnėmis, tirštesnėmis ir sunkesnėmis reakcijomis.

 

Kitas dalykas, kurį galite jausti ryte, yra aiškumo trūkumas, būsena, kai protas jaučiasi taip, lyg nebūtų iki galo pabudęs. Nenorite mąstyti, sunku susikaupti, mintys teka lėčiau nei įprastai, o sprendimus priimti sunkiau. Viskas atrodo gerai, bet trūksta vidinio susikaupimo, aštrumo ir įsitraukimo.

 

Ką tai galėtų reikšti? Tai ne tik protinis nuovargis, bet ir bendras vidinio miglotumo jausmas, kai kūnas ir galva tampa mažiau judrūs ir mažiau budrūs. Po pusryčių nenorite veikti, o verčiau vėl atsigulate. Vietoj energijos antplūdžio po valgio jaučiamas mieguistumas, sunkumas ir noras sulėtinti tempą, atsigulti, atšaukti savo tvarkaraštį ir ruoštis vėliau.

 

Žmonės dažnai mano, kad ką tik sočiai pavalgė, tačiau net ir įprasti pusryčiai gali atrodyti pertekliniai, sotūs. Ką tai galėtų reikšti? Maistas nesuteikia energijos greitai ir švariai, o veikiau sustiprina sunkumo jausmą, tarsi organizmui būtų sunkiau ją suvirškinti ir paversti energija.

 

Ir vis dėlto žmonės dažnai mano, kad tai tik pavasaris, oras, nepakankamas miegas, galbūt amžius ar alergijos. Ir jie paprastai ilgai aiškina šiuos jausmus kaip išorines priežastis. Iš tiesų, kai kuriuos simptomus galima priskirti metų laikui, orui ar nuovargiui.

 

Tačiau problema ta, kad toks paaiškinimas dažnai suteikia tik paguodą, o pati būsena kartojasi vėl ir vėl. Kiekvienas rytas jaučiasi sunkesnis, pavalgęs jaučiuosi mieguistas, esu mažiau sąmoningas, daugiau gleivių, o tai reiškia mažiau energijos. Ką tai galėtų reikšti? Kartais tai ne tik reakcija į orą, bet ir signalas, kad organizme susikaupė sunkumo, klampumo ir sąstingio.

 

Ir organizmui nereikia maskuoti simptomų, o padėti atkurti lengvumą ir normalų ritmą. Taigi, pažvelkime į tris įpročius, kurie, ypač pavasarį, dažnai apsunkina rytus.

 

Pirmasis įprotis – vėlyvas kėlimasis. Tai vienas iš labiausiai neįvertintų. Daugelis žmonių net nesuvokia, kad laikas, kada jie atsibunda, gali turėti tokią didelę įtaką jų savijautai, ypač pavasarį.

 

Po šeštos valandos ryto gleivių periodas pamažu pradeda intensyvėti. Ir jei žmogus miega iki aštuonių, devynių ar kartais ilgiau, jis lieka šiame gleivių lauke ir dar giliau grimzta.

 

Kas tada nutinka? Keltis tampa sunkiau, galva miglota, kūnas lėtesnis, nosis labiau užsikimšusi, o gleivių padaugėja. Dienos pradžia sunki, tai reiškia, kad dar nieko nevalgėte, bet jau jaučiatės prastai. Tai ypač pastebima pavasarį, nes gleivės jau pradeda tirpti ir judėti.

 

O organizmo gebėjimas suvirškinti tai, ką suvalgote, įsisavinti ir pašalinti atliekas yra sumažėjęs.

 

Antras įprotis – šalti pusryčiai. Būtent čia žmonės pavasarį dažnai save stabdo, net ir visiškai tikėdami, kad daro kažką sveiko. Jogurtai, kokteiliai, šalti vaisiai – kažkas greito iš šaldytuvo, nes neturi laiko, kažkas lengvo, kažkas gausaus vitaminų.

 

Rytas vis tiek yra gleivių metas. Jei šiuo metu pridedate šalto, drėgno, sunkaus ar gleives gaminančio maisto, virškinimas  dar labiau susilpnėja. Ką žmogus jaučia toliau? Pavalgęs nejaučia aiškumo, lengvumo; priešingai, jaučiamas sunkumas, kartais dar daugiau gleivių. Kartais tiesiog norisi saldumynų.

 

Kartais atrodo, kad pusryčiai nesuteikė energijos, o ją išsunkė. Pavasarį labai svarbu, kad pusryčiai palaikytų ugnį, o ne ją slopintų. Todėl šiltas maistas pavasario rytą beveik visada veikia geriau nei šaltas.

 

 Net jei tai labai paprastas maistas. Tegul jis būna šiltas, minkštas ir lengvai virškinamas.

 

Dar vienas įprotis, kurio daugelis nelaiko problema. Tačiau jis dažnai padidina fermentaciją, dujų kaupimąsi, drumstumą ir sunkumą po valgio. Trečias įprotis – arbatos ir kavos gėrimas iškart po valgio.

 

Šis dalykas atrodo labai nereikšmingas, bet iš tikrųjų labai svarbus. Žmogus pavalgo ir iš karto išgeria arbatos, kavos arba ką nors kita. Ir tai taip įprasta, kad atrodo visiškai normalu. Rekomenduojama kavą gerti praėjus 30–60 minučių po pusryčių.

 

Pavalgius maistas patiria natūralią pradinę virškinimo fazę. O kai žmogus iš karto pradeda pilti arbatą ar kavą ant viršaus, šis procesas gali būti daug sunkesnis. Kas prasideda? Maistas nėra taip sklandžiai virškinamas.

 

Gali sustiprėti fermentacija, atsirasti dujų ir susidaryti nepalankių atliekų. O kur jos, ten dažnai yra daug gleivių, drumstumo ir sunkumo. Žmonės ne visada tai tiesiogiai sieja.

 

Jie tiesiog pastebi sunkią galvą ryte arba po pietų. Pavalgę jie jaučiasi apniukę, užsikimšusi nosis, sumažėja energijos lygis. Ir jie dažnai net pagalvoja, kad priežastis gali būti stresas, oras ar koks nors kitas kasdienis įprotis.

 

Todėl, jei norite lengvesnio pavasario ryto, skaidresnės galvos ir mažiau gleivių, labai svarbu ne tik tai, ką valgote, bet ir kaip valgote. Dabar pažvelkime į bendrą vaizdą. Jei pavasario rytais patiriate bent kelis iš šių simptomų:

 

Sunki galva, nosies užgulimas, gleivės, silpnumas, drumstumas, lėtas kėlimasis ir noras grįžti į lovą – labai tikėtina, kad gyvenate pagal gleivių tipo ryto modelį. Tokiu atveju reikia ne sudėtingų priemonių, o kelių labai paprastų pokyčių. Ką galite pakeisti rytoj?

 

Pirmiausia, stenkitės keltis šiek tiek anksčiau.

 

Antra. Venkite šaltų pusryčių.

 

Ir trečia. Negerkite arbatos ar kavos iš karto po valgio, o tiesiog užgerkite vandeniu.

 

 Net ir šie trys paprasti žingsniai dažnai pastebimai palengvina rytą.

 

Tačiau čia yra dar vienas labai svarbus dalykas. Jei pavasarį jau turite slogą, užsikimšusią nosį, gleives ir nuolat jaučiate peršalimą, svarbu suprasti, kad tai ne visada peršalimas. Labai dažnai tai visai ne virusas.

 

Labai dažnai tai organizmo reakcija į žiemą susikaupusį gleivių ir atliekų perteklių. O pavasarį jos pradeda šalintis.

Graikiniai riešutai

 

https://www.youtube.com/watch?v=5B339RAxafI

 

Jie kainuoja nedaug, bet siūlo daugiau naudos nei brangūs vitaminai iš vaistinės.

 

Pradėkime nuo širdies. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis po 50 metų.

 

Ir čia graikiniai riešutai gali būti labai naudingi. Juose gausu alfa-linoleno rūgšties. Tai augalinis pakaitalas  omega-3, kurią paprastai gauname iš žuvies. Tačiau ne visi mėgsta žuvį ir ne visi gali sau leisti ją valgyti kiekvieną dieną.

 

Graikinių riešutų alfa-linoleno rūgštis veikia kaip kraujagyslių tepalas. Ji mažina uždegimą, gerina kraujotaką ir išlaiko kraujagyslių sieneles elastingas. Jos tampa tarsi nauja sodo žarna – lanksčios, be įtrūkimų. Vos trys riešutai per dieną padeda palaikyti normalų kraujospūdį ir sumažinti blogojo cholesterolio kiekį.

 

Tai reiškia mažesnę aterosklerozės, širdies smūgio ir insulto riziką. Dažnai sakau, kad sveikas žarnynas reiškia sveiką žmogų. Nes būtent ten pasisavinamos visos maistinės medžiagos.

 

Ten gyvena dauguma mūsų imuninių ląstelių. Ir iš ten siunčiami signalai į smegenis.

 

Graikiniai riešutai turi daug skaidulų. Skaidulos veikia kaip minkštas šepetys, padedantis maistui judėti neužsistovint. Riešutuose taip pat yra polifenolių, kurie maitina naudingas bakterijas. Jei kenčiate nuo pilvo pūtimo, nereguliaraus tuštinimosi ar diskomforto po valgio, pabandykite įtraukti graikinių riešutų į savo mitybą.

 

Dabar pakalbėkime apie smegenis. Riešutuose yra visko, ką mėgsta mūsų smegenys: omega-3 riebalų rūgščių, vitamino E, B grupės vitaminų, polifenolių.

Šios medžiagos apsaugo nervines ląsteles nuo pažeidimų ir padeda joms geriau funkcionuoti.

 

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai valgo graikinius riešutus, ilgiau išlaiko protinį aiškumą, geriau susikaupia, greičiau mąsto ir mažiau kenčia nuo su amžiumi susijusio atminties praradimo.

 

Taip, graikiniai riešutai tikrai yra galinga smegenų ir viso kūno parama. Jie suteikia ląstelėms energijos, apsaugo nuo senėjimo ir gerina kraujagyslių funkciją.

 

Dar viena labai svarbi graikinių riešutų savybė – palaikyti sveiką cukraus kiekį kraujyje. Tai svarbu visiems, bet ypač tiems, kurie jau serga prediabetu arba 2 tipo diabetu.

 

Graikiniuose riešutuose yra sveikųjų riebalų ir baltymų, jie sulėtina cukraus įsisavinimą iš maisto. Pavyzdžiui, jei suvalgote ką nors saldaus, cukraus kiekis kraujyje staigiai nepakyla, o pakyla sklandžiai ir išlieka stabilus.

 

Tai reiškia, kad po valgio nepatirsite staigių alkio priepuolių ar energijos praradimo. Taip pat nebus nuotaikų svyravimų. Jūsų kūnas veikia sklandžiai ir be jokio streso. Suvalgėte tris riešutus prieš pagrindinį valgį ir jau padėjote savo kasai.

 

Dabar pakalbėkime apie išorinę graikinių riešutų naudą. Tai apima odą ir plaukus. Riešutuose yra cinko, vitamino E ir antioksidantų. Kartu jie veikia prieš odos senėjimą, neutralizuodami laisvuosius radikalus.

 

Tai yra tos pačios molekulės, kurios naikina ląsteles ir sukelia raukšles. O sveikieji riebalai, esantys riešutuose, padeda jūsų odai išlikti hidratuotai iš vidaus. Joks kremas nesukels tokio poveikio, jei jūsų organizmui trūksta tinkamų riebalų. Dėl to jūsų oda tampa elastingesnė, mažiau sausa ir pleiskanojanti, o plaukai tampa stipresni.

 

Ir tai ne tik kosmetika; tai maitinimas iš vidaus. Daugelis vyresnių nei 50 metų žmonių taip pat patiria sąnarių skausmą. Skauda kelius, nugarą, o ryte sustingę pirštai.

 

Dažna to priežastis yra lėtinis uždegimas. Graikiniuose riešutuose yra medžiagų, turinčių priešuždegiminių savybių. Jie sumažina imuninės sistemos apkrovą ir padeda sumažinti audinių uždegimą.

 

Žinoma, riešutai nepakeičia gydymo, jei problema yra rimta. Tačiau kaip kasdienė pagalba jie puikiai veikia. Ir galiausiai, kaulai. Senstant žmonėms osteoporozės rizika smarkiai padidėja. Netenkama kalcio, kaulai tampa trapesni. Tačiau kalcis – ne viskas.

 

Kaulams taip pat reikia magnio, vario ir mangano. Graikiniuose riešutuose yra visų šių elementų tinkama kombinacija. Jie padeda kalciui daug geriau įsisavinti ir integruotis į kaulinį audinį.

 

Tai labai gera lūžių profilaktikos priemonė, ypač derinama su mankšta. Dabar norėčiau duoti keletą praktinių patarimų, kaip valgyti graikinius riešutus, kad gautumėte maksimalią naudą. Kiek jų reikėtų suvalgyti? Pakanka 3–5 riešutų per dieną.

 

Tai yra apie 30 gramų. Daugiau nereikia. Riešutuose yra daug kalorijų, o persivalgant jų gali priaugti svorio.

 

Kada geriausia juos valgyti? Ryte ar po pietų. Taip pat galite jų dėti į košę, varškę ar salotas. Arba tiesiog valgyti kaip užkandį tarp pusryčių ir pietų.

 

Kokius graikinius riešutus rinktis? Geriausia pirkti riešutus su kevalais ir juos lukštenti patiems. Taip jie ilgiau išlaiko maistines medžiagas. Jei perkate nuluptus riešutus, įsitikinkite, kad nėra kartaus skonio.

 

Kartumas reiškia, kad riebalai oksidavosi, ir šie riešutai iš tikrųjų nesuteikia daug naudos. Ar reikia riešutus mirkyti? Rekomenduoju juos mirkyti vandenyje per naktį. Taip jie lengviau virškinami ir geriau įsisavinamos maistinės medžiagos.

 

Tačiau tai nebūtina. Įsivaizduokite tokį paprastą produktą, tačiau tiek daug privalumų jis siūlo. Tad mėgaukitės.