Šiandien parodysiu jums tris rytinius įpročius, kurie pavasarį dažnai sukelia galvos sunkumą, nosies užgulimą, gleivių kaupimąsi ir vidinio vangumo jausmą. Galiausiai papasakosiu, ką galite pakeisti rytoj ryte, kad jaustumėtės geriau.
Ir jei ryte darote tai, kas labiausiai
padidina gleivių kiekį, kūnas tampa sunkesnis, lėtesnis ir labiau gleivėtas. Ką
mes paprastai pradedame jausti šioje situacijoje? Pirmas dalykas yra galvos sunkumas.
Tai tankumo ir sunkumo jausmas galvoje, tarsi būtų mažiau oro ir daugiau
vidinio klampumo.
Kartais tai jaučiama kaip spaudimas kaktoje,
bukas sunkumas, jausmas, kad labai lėtai judama ir sunku iš karto pasijusti
lengvesniam. Ką tai galėtų reikšti? Kūnas, regis, dirba sulėtintai, o vietoj
aiškumo ir energijos atsiranda vidinis užgulimo ir sąstingio jausmas. Antras
pojūtis – nosis, tarsi ji nekvėpuotų pilnai.
Tai nebūtinai stipri sloga; dažnai tai būklė,
kai atrodo, kad nepykina, bet kvėpavimas nebėra toks laisvas. Viena šnervė
pablogėja, bet jaučiamas patinimas, užgulimas ir vidinis užgulimas. Tai ypač
pastebima ryte arba pavalgius.
Ką tai galėtų reikšti? Gleivinės tampa
jautresnės, jose kaupiasi drėgmė ir gleivės, o kūnas, regis, praranda vidinio
pralaidumo ir lengvumo jausmą. Daugiau gleivių. Tai trečioji problema.
Gleivės gali pasireikšti ne tik nosyje, bet ir
kaip nuolatinis noras kosėti, gumulas gerklėje, sunkumas po miego arba jausmas,
kad kažkas kaupiasi burnoje ar nosiaryklėje. Kartais žmogus tiesiog pastebi
ilgą norą ryte atsikosėti, štai taip, arba atkosėti gleives. Ką tai galėtų
reikšti? Kūnas negali iki galo pašalinti susikaupusių gleivių ir pradeda tai
reikšti klampesnėmis, tirštesnėmis ir sunkesnėmis reakcijomis.
Kitas dalykas, kurį galite jausti ryte, yra
aiškumo trūkumas, būsena, kai protas jaučiasi taip, lyg nebūtų iki galo
pabudęs. Nenorite mąstyti, sunku susikaupti, mintys teka lėčiau nei įprastai, o
sprendimus priimti sunkiau. Viskas atrodo gerai, bet trūksta vidinio
susikaupimo, aštrumo ir įsitraukimo.
Ką tai galėtų reikšti? Tai ne tik protinis
nuovargis, bet ir bendras vidinio miglotumo jausmas, kai kūnas ir galva tampa
mažiau judrūs ir mažiau budrūs. Po pusryčių nenorite veikti, o verčiau vėl
atsigulate. Vietoj energijos antplūdžio po valgio jaučiamas mieguistumas,
sunkumas ir noras sulėtinti tempą, atsigulti, atšaukti savo tvarkaraštį ir
ruoštis vėliau.
Žmonės dažnai mano, kad ką tik sočiai pavalgė,
tačiau net ir įprasti pusryčiai gali atrodyti pertekliniai, sotūs. Ką tai
galėtų reikšti? Maistas nesuteikia energijos greitai ir švariai, o veikiau
sustiprina sunkumo jausmą, tarsi organizmui būtų sunkiau ją suvirškinti ir
paversti energija.
Ir vis dėlto žmonės dažnai mano, kad tai tik
pavasaris, oras, nepakankamas miegas, galbūt amžius ar alergijos. Ir jie
paprastai ilgai aiškina šiuos jausmus kaip išorines priežastis. Iš tiesų, kai
kuriuos simptomus galima priskirti metų laikui, orui ar nuovargiui.
Tačiau problema ta, kad toks paaiškinimas
dažnai suteikia tik paguodą, o pati būsena kartojasi vėl ir vėl. Kiekvienas
rytas jaučiasi sunkesnis, pavalgęs jaučiuosi mieguistas, esu mažiau sąmoningas,
daugiau gleivių, o tai reiškia mažiau energijos. Ką tai galėtų reikšti? Kartais
tai ne tik reakcija į orą, bet ir signalas, kad organizme susikaupė sunkumo,
klampumo ir sąstingio.
Ir organizmui nereikia maskuoti simptomų, o
padėti atkurti lengvumą ir normalų ritmą. Taigi, pažvelkime į tris įpročius,
kurie, ypač pavasarį, dažnai apsunkina rytus.
Pirmasis įprotis – vėlyvas kėlimasis. Tai
vienas iš labiausiai neįvertintų. Daugelis žmonių net nesuvokia, kad laikas,
kada jie atsibunda, gali turėti tokią didelę įtaką jų savijautai, ypač
pavasarį.
Po šeštos valandos ryto gleivių periodas
pamažu pradeda intensyvėti. Ir jei žmogus miega iki aštuonių, devynių ar
kartais ilgiau, jis lieka šiame gleivių lauke ir dar giliau grimzta.
Kas tada nutinka? Keltis tampa sunkiau, galva
miglota, kūnas lėtesnis, nosis labiau užsikimšusi, o gleivių padaugėja. Dienos
pradžia sunki, tai reiškia, kad dar nieko nevalgėte, bet jau jaučiatės prastai.
Tai ypač pastebima pavasarį, nes gleivės jau pradeda tirpti ir judėti.
O organizmo gebėjimas suvirškinti tai, ką
suvalgote, įsisavinti ir pašalinti atliekas yra sumažėjęs.
Antras įprotis – šalti pusryčiai. Būtent čia
žmonės pavasarį dažnai save stabdo, net ir visiškai tikėdami, kad daro kažką
sveiko. Jogurtai, kokteiliai, šalti vaisiai – kažkas greito iš šaldytuvo, nes
neturi laiko, kažkas lengvo, kažkas gausaus vitaminų.
Rytas vis tiek yra gleivių metas. Jei šiuo
metu pridedate šalto, drėgno, sunkaus ar gleives gaminančio maisto, virškinimas
dar labiau susilpnėja. Ką žmogus jaučia
toliau? Pavalgęs nejaučia aiškumo, lengvumo; priešingai, jaučiamas sunkumas,
kartais dar daugiau gleivių. Kartais tiesiog norisi saldumynų.
Kartais atrodo, kad pusryčiai nesuteikė
energijos, o ją išsunkė. Pavasarį labai svarbu, kad pusryčiai palaikytų ugnį, o
ne ją slopintų. Todėl šiltas maistas pavasario rytą beveik visada veikia geriau
nei šaltas.
Net jei
tai labai paprastas maistas. Tegul jis būna šiltas, minkštas ir lengvai
virškinamas.
Dar vienas įprotis, kurio daugelis nelaiko
problema. Tačiau jis dažnai padidina fermentaciją, dujų kaupimąsi, drumstumą ir
sunkumą po valgio. Trečias įprotis – arbatos ir kavos gėrimas iškart po valgio.
Šis dalykas atrodo labai nereikšmingas, bet iš
tikrųjų labai svarbus. Žmogus pavalgo ir iš karto išgeria arbatos, kavos arba ką
nors kita. Ir tai taip įprasta, kad atrodo visiškai normalu. Rekomenduojama
kavą gerti praėjus 30–60 minučių po pusryčių.
Pavalgius maistas patiria natūralią pradinę
virškinimo fazę. O kai žmogus iš karto pradeda pilti arbatą ar kavą ant
viršaus, šis procesas gali būti daug sunkesnis. Kas prasideda? Maistas nėra
taip sklandžiai virškinamas.
Gali sustiprėti fermentacija, atsirasti dujų
ir susidaryti nepalankių atliekų. O kur jos, ten dažnai yra daug gleivių,
drumstumo ir sunkumo. Žmonės ne visada tai tiesiogiai sieja.
Jie tiesiog pastebi sunkią galvą ryte arba po
pietų. Pavalgę jie jaučiasi apniukę, užsikimšusi nosis, sumažėja energijos
lygis. Ir jie dažnai net pagalvoja, kad priežastis gali būti stresas, oras ar
koks nors kitas kasdienis įprotis.
Todėl, jei norite lengvesnio pavasario ryto,
skaidresnės galvos ir mažiau gleivių, labai svarbu ne tik tai, ką valgote, bet
ir kaip valgote. Dabar pažvelkime į bendrą vaizdą. Jei pavasario rytais
patiriate bent kelis iš šių simptomų:
Sunki galva, nosies užgulimas, gleivės,
silpnumas, drumstumas, lėtas kėlimasis ir noras grįžti į lovą – labai tikėtina,
kad gyvenate pagal gleivių tipo ryto modelį. Tokiu atveju reikia ne sudėtingų
priemonių, o kelių labai paprastų pokyčių. Ką galite pakeisti rytoj?
Pirmiausia, stenkitės keltis šiek tiek
anksčiau.
Antra. Venkite šaltų pusryčių.
Ir trečia. Negerkite arbatos ar kavos iš
karto po valgio, o tiesiog užgerkite vandeniu.
Net ir
šie trys paprasti žingsniai dažnai pastebimai palengvina rytą.
Tačiau čia yra dar vienas labai svarbus
dalykas. Jei pavasarį jau turite slogą, užsikimšusią nosį, gleives ir nuolat
jaučiate peršalimą, svarbu suprasti, kad tai ne visada peršalimas. Labai dažnai
tai visai ne virusas.
Labai dažnai tai organizmo reakcija į žiemą
susikaupusį gleivių ir atliekų perteklių. O pavasarį jos pradeda šalintis.